pastriūbomis

pãstriūbomis adv., pãstriūbom BŽ258 smarkiai kūkčiojant (apie verkimą): Na, ko? Ko? Pastriūbom, lyg močiai mirus. Kogi tu žliumbi?! rš. Karutyje sėdėjo vaikiūkštis ir verkė pastriūbomis rš.